Netikėtas radinys paupy
Vaikščiojau Vingio parko pakrantėmis klausydama repo su „Auto- Tune“ efektu, kuris šiais laikais taip stipriai įkvepia jaunimą. Pamaniau, kad ir man šis gyvenimiškas manevras padės pasisemti energijos naujiems darbas bei susigrąžinti seniai prašvilpusią jaunystę.
Po valandos romantinio pasivaikščiojimo su „Hip & Hop“ ritmu mano akis užkliudė neįprastas vaizdas. Gana jaunas ir stotingas vaikinas su odine striuke, jaunimo dar kitaip vadinama „koža“, skynė mėlynskares žibutes. Net pabūgau pamačiusi.
- Ar jums viskas gerai? – paklausiau priėjusi ir švelniai moteriškai palietusi raumuotą petį.
- Taip, tik suprantate, aš poetas.
„Tai bent“, – pagalvojau. Ubagai pavasarį kaišioja nosį lauk dažniau nei taip laukiama saulutė.
Ketina pralobti iš poezijos
Pradėjus dejuotis viens kitam dėl savo kūrybos ir iššūkių gyvenime dirbant nepriklausomą darbą bei bandant adaptuotis konkurencingoje rinkoje, išgirdau faktą, kuris mane nubloškė kaip Tornadas rudeninį lapą: tamsta poetas ketina išgyventi iš poezijos! Tuomet slapčiomis įsijungiau diktofoną, pagalvojau, kad šį sąmonės aptemimą būtiniausiai turi išgirsti pasaulis ir tie vargšai, kurie ketina išgyventi iš to, ką myli.
Sakykite, kaip jums šovė į galvą gyventi iš poezijos? Juk tai rimtas pareiškimas bendrai visatos sąmonei.
„Matote, visaip. Kanberijoje, Australijoje, baigiau precedento neturinčias poezijos studijas. Esu profesionalus rimuotojas. Buvau geriausias studentas universitete, gavau tokią stipendiją, kad po trijų mėnesiu jau turėjau pilną komplektą žaisti „Safari Biatlonui“: vairą, „džiostiką“ bei pedalus. Įsigijau įmantrias ausines. Tad galiu profesionaliai kurti bei suprasti įvairiausias prasmes, kokias man tik žmogus ketina pasakyti. Sunku Lietuvoje rasti poeto darbą“.
Respondentas, baigęs savo žosmę, sunkiai atsiduso ir padėjo žibutes ant žemės.
Kaip suprantu, apie žodžių prasmę universitete išmokė neblogai, tačiau ar kas užsiminė ten apie gyvenimo prasmę? Na kad, pavyzdžiui, išgyvenimui reikia pinigų? (labai atsargiai paklausiau jautrųjį poetą).
„Žinote, kai kažką darai gerai ir iš visos širdies, kada nors tapsi geriausias. O tai tau sukraus krūvas pinigų. Atsigręžkite į Brazdžionį, į Marcinkevičių. Lietuvai reikia poeto etato! Ši šalis negali gyventi be tautos sąmonės kūrėjo. Keliose eilutėse gali panirti į įsimylėjėlių aistrą, paukščių čiulbesį žiemą, į motinos raudą, praradusią sūnų, į žuvį paskendusią, į drobę, šluosčiusią Jėzaus kraują. Ir aš tą galiu duoti pasauliui, tik ar man pasaulis duos tą galimybę. Šiandien sužinosiu atsivertęs CVbanko skelbimus“.
Paskutiniai posmo štrichai
Man taip pagailo ubagėlio, kad paprašiau, sukurti sonetą mūsų redakcijai ne dėl to, kad man reikėjo poetinės nuostabos ar lyrinės palaimos, bet dėl to, kad turėčiau dingstį vargšui sumokėti penkis eurus. Žinojau, kad tai bus jo pirmieji ir paskutiniai pinigai už savo potencialią kūrybą, bent taip galėjau prisidėti prie pasaulio rimo:
Aš kopiu kopiu,
Viešpats kelias nežinomas.
Šie laiptai man prie rugių,
O varpos seniai nukirstos,
Nebėr man stubos, kur galvą priglaust,
Nei kūtės, kur vištą pašerčiau.
Lai gyvenimas žeria man viską, ką reik,
O tu man duok stiprybės viską ištverti.
Suprask, poetas čia kopia, o eilėraštis laiptų formos, nors prašiau soneto, bet lai... lai sau kuria vargšelis. Poetas vaikšto ne tik sąmonės laiptais, tačiau lipa per kasdienybės sienas, jis ne tas, kuris pasiliks tūnoti Platono urve.
Neseniai gavau dovanų amžinąjį atilsį kunigo Ričardo Mikutavičiaus poezijos knygą su maestro parašu. Ją perskaičiusi, pamaniau, kad tie eilėraščiai tokie blogi, kad nieko neišmanančio apie literatūrą mokesčių mokėtojo išangė iššauna daugiau jausmo nei šios siaubingos eilės. Tačiau, išgirdusi šio poeto svaičiojimus, sąvoka apie beskonybę ir siaubą, slypintį literatūroje, pranoko bet kokius lūkesčius.
Pamojavau poetui toldama ir puse lūpų tyliai sakydama: „Nereikia Lietuvai to poeto etato, nereikia...“. Įsikišau ausines atgal ir pasileidau į Vingio pušų glėbį.
*Veidą poetas prašo paslėpti dėl aršios lyrinės konkurencijos darbo skelbimuose.
*Ubago duonos redakcija atsiprašo už vaizdines medžiagos disfiguracijas. Fotografas išėjo atostogų, o retušuotojas mėgaujasi dekretinio poilsio malonumais. Tačiau ateitis prognozuoja 4K kokybės bombą.
