Staigmena taxi automobilyje

Per televiziją neseniai aiškino, kad dyzelio kainos pasiekė neregėtą lygį – euras su kapeikomis! Tuo tarpu oficialus Norfos puslapis praneša, kad pigiausias litras aliejaus jų rinkoje dabar yra aštuoniasdešimt penki centai. Brangiam skaitytojui ir tai už kurą pigesniam, ypač ubagui, kuris nušalusiomis rankomis skaičiuoja kiekvieną centą toli gražu ne odinėje piniginėje, turbūt labai smalsu, koks ryšys tarp šių dviejų, rodos, visai nesusijusių gamtos produktų, smalsu buvo ir mums.

„Taksistas Gvidas juokėsi ir siūlė geriau nepilti salietros į baką, nes automobilis gali išsprogdinti tokių žiedų, kokių joks autoservisas nenuskins.“

Apsimiegojusi išsikviečiau taksi. Įsėdusi į mašiną nė nenujaučiau, koks taupomosios moralės nuotykis manęs tyko. Iš miego kaipmat pažadino užburzgęs variklis, lygiagrečiai skleisdamas mielinių bandelių kvapą. Vaikystėje gyvenau prie spirito fabriko, tad pamenu, kad prie jo visuomet  galėjai užuosti spurgas ir čia pat užklupta taksisto socialinio stereotipo įvaizdžio paklausiau:  „Koks čia gardus kvapas, šoferi, ar tai nesivežiojate kur gale slovikėlio su spiritu?“. Jis išdidžiu išradėjo veidu man rėžė, jog jo mašina varoma aliejumi, o darbas ir alkoholis nesuderinami dalykai. Spiritą sakėsi varantis tik namuose. Sujaudinta vairuotojo kalbos, pamaniau, kad šį taupumo orakulą būtiniausiai turi išgirsti kiekvienas ubagas. Paklausiau jo telefono numerio ir pasiprašiau man ateityje būtiniausiai duoti interviu. Vairuotojas sutiko nieko nelaukęs.

Juozas Erlickas manė, kad Bumblauskas ir Gudavičius yra vienas ir tas pats žmogus. Sužinojęs, jog tai atskiri asmenys, patyrė šoką. Interviu metu jaučiau tą patį:  kad saliarka ir salietra yra du skirtingi dalykai, man buvo didelė naujiena. Pagalvojau, koks iš tiesų yra nuostabus profesionalaus žurnalisto darbas – tikra proto mankšta! Taksistas Gvidas juokėsi ir siūlė geriau nepilti salietros į baką, nes automobilis gali išsprogdinti tokių žiedų, kokių joks autoservisas nenuskins.

Po dėstytojavimo – šoferiauti

Susiskambinusi su pašnekovu pasakiau, kad būsiu jam patogiu laiku patogioje vietoje, jo atsakas nuskambėjo kone pašaipiai:  „Mano kuras pigesnis nei žvyras po tavo kojomis, širdele”, o už poros minučių aliejinio monstro variklis jau riaumojo po mano langais. Bevažiuodami  išsikalbėjome, jog iš pirmos pažiūros jau taksisto raukšles turintis vyras, jas savo kaktoje išvagojo dvylika metų dirbdamas fizikos mokslų dėstytoju universitete. „Aš studentus užuodžiu kaip šuo vėžį,” – paniūrusiu veidu tuščiomis akimis žiūrėdamas į tolį atgrasiai sukriokė taksistas. „Taupus, protingas, turintis išsilavinimą, aukštos moralės, inteligentiškas, žlugęs ir kartkartėmis agresyvus. Tai būtent toks ubagas, kokio mums reikia,” - pagalvojau.

„Aš studentus užuodžiu kaip šuo vėžį”

„Mirus seneliams, pardaviau jų žemę, susimokėjau likusią paskolą už vieno kambario butą, mėnesį kasdien užsisakinėjau picą į namus, o kas liko, nusipirkau Mercedes automobilį, visa tai atsiėjo 1200 europietiškųjų. Taip pat mečiau mano esybę griaunantį darbą. Viskas skambėtų kaip amerikietiška svajonė, tačiau ramybės nedavė vienas aspektas – mašina ryja lyg biesas dumblą – 12 litrų. Reikėjo ieškoti išeities,” – intriguojančiai kalbėjo taksistas traukdamas iš garažo savadarbę leiką, pagamintą iš dviejų litrų talpos butelio.

„Internete radau straipsnį apie audinę, varomą panaudotu aliejumi, jos savininkas turėjo perdirbti variklį. Tai vadinama eko + eko (ekonomika + ekologija). Nuo tos dienos niekas nebebuvo taip pat. Žinoma, audinė man ne autoritetas, turėjau susikurti savo sistemą – mašinoje nieko neperdarinėjau, tiesiog pyliau aliejų ir nesukau sau galvos, kol neprispaudė grublėta žiemos ranka. Tada aliejų reikėjo maišyti pusiau su saliarka. Maišymas su dyzeliu nėra vienintelis sprendimas, tą galima padaryti ir su atrabotke,“ – rūpestingu veidu dėstytojiškai aiškiai patarinėjo aprobuotas fizikas. Tačiau kas yra atrabotkė moteriškai ubagoduona.lt pusei išlieka paslaptis.

Buvęs fizikas Gvidas sakė, jog išsiblaškusiam, tačiau taupiam vairuotojui reikia atsiminti tik keturis dalykus:

              a) svarbiausia, kad mašina nebūtų labai nauja,

              b) turi būti dyzelis,

              c) reikia žiūrėt, kad mašinoje nebūtų elektrinių purkštukų,

              d) ant aliejaus gali važiuoti ir traktorius. 

Sulaukė ir grasinimų

Gvidas džiaugiasi pakeitęs profesiją. Jis sako, kad geriau vežioti girtą studentą nei su blaiviu studentu kalbėtis. Fizikas tvirtina, kad girti jie mažiau galvojantys, kas beveik atrodė neįmanoma dėstant, tačiau pasaulio idėjos beribės, dabar Gvidas nekvaršina sau galvos ne tik dėl  jaunuolių, tikinčių ateitimi ir mokslo galia, bet ir dėl pabrangusio kuro.

„Mes padegsime tavo namus, niekše“

Taksistas gailiai prašė paslėpti jo veidą, kuro monopolistai jo nekenčia dėl  jo nešamos gerosios naujienos liaudžiai. Sakėsi bijantis naftos mafijos. Pašnekovas išdavė paslaptį, kad vieną kartą net gavo grasinamą žinutę su turiniu: „Mes padegsime tavo namus, niekše“. Tačiau ubago duonos redakcija įtaria, kad tai galėjo būti buvę studentai.

„Aš nieko nebijau ir aš laimingas,“ – po interviu, sunkiai irklu atsidaręs langą ir mojuodamas šaukė taksistas (nieko nebijo, tačiau veidą uždengti tai prašo).

Didelė plati gatvė pakvipo bandelėmis, Mecedes Benz nudūmė į nežinios ir rūko glėbį.